Pagaliau ir skyrelis,
kuriuo veikiausiai ir turėjau pradėti ir visą gerą, t.y. Blogą.
|
Tenos slėnis (Pirėnai, Ispanija) |
Pirėnai – visų pirma, tai- nepaprasto grožio kalnynas,
besitęsiantis nuo Biskajos įlankos ir krentantis į Viduržemio jūros bangas.
Žaliais gūburiais, apaugusiais tankiais miškais bei plačiomis alpinėmis
pievomis, šiltuoju sezonu virstančiomis delikatesnėmis ganyklomis į aukštumas
iš slėnių užkeliamiems galvijams, arkliams bei minkštakailėm avytėm; lediniais
aukštikalnių ežerais bei stačiomis debesis vaikančiomis keteromis, mažais
akmeniniais kaimeliais pabirusiais po šlaitus bei slėnius su savo ištvermingais
gyventojais, jų istorijomis bei legendomis, bei, savaime suprantama, gardžiais
kvapais,kūliais virstančiais iš tradicinių virtuvių- viskas svarbu, neatskiriama.
|
Kalnuose besigananti karvytė |
Bet kol kas apie kalnų grandinę - sutampančią ir natūraliai
tampančią siena tarp trijų vienodai žavingų valstybių: Ispanijos, Prancūzijos ir Andoros; Pirėnų pusiasalį negailestingai
atskiriantį nuo žemyninės Europos dalies. Bet čia ir klausimas: ar tikrai
atskiria? O gal vis tik jungia. Daug kam pasirodysiantis neesminiu... Tik ne
man. Visad atrodė, kad jei išskiria ir atskiria, tai liūdna.
O, pasirodo, tikrai:
vis tik jungia! Ištiesia savo galingas akmenines rankas ir sukabina abi, prieš
daugiau kaip 100 milijonų metų skyrium viena nuo kitos plaukiojusias Europinę
ir Iberinę plokštes.
|
Iberinės plokštės judėjimas ir Pirėnų suformavimas |
Bet nuo pradžių
(daugmaž): ten, kur dabar dunkso Pirėnai, anot geologų, prieš daugybę milijonų metų stūksojo Himalajams prilygstanti kalnų grandinė, tačiau veikiamas erozijos kalnynas po truputį ėmęs dilti, kol virto lyguma, o Iberinė plokštė atitrūkti nuo Europinės, o trūkio vietoje formuotis jūra (procesas prasidėjęs maždaug prieš 250milijonų metų); tuo tarpu abidvi plokštės ėmė tolti kaskart vis labiau viena nuo kitos, ir tarp jų atsivėrusi jūra vis platėti ir gilėti. Kol pagaliau prieš 115 milijonų metų
Iberinė plokštė persigalvojo pasiilgusi namų ir ėmė po mažutėle judėti
rytų kryptimi, kai maždaug prieš 80 mlj.m. link šiaurės pasislinkusi Afrikinė
plokštė pagaliau įrėžė
Iberinę plokštę į Europinę,
iškeldama jūros dugne nusistovėjusių nuosėdų sluoksnius taip suformuodama
Pirėnų kalnų grandinę.
|
Suakmenėjęs paplūdimys |
Keista įsivaizduoti, jog dabar dangų raižančios
uolos kažkada buvusios jūros dugno dalimi.
|
Jūrinio krokodilo, rasto Pirėnuose, žandikaulio liekanos |
Dar keisčiau, kai tose
pačiose viršūnėse mokslininkai eina ieškoti
jūros gyvių fosilijių ar aptinka
suakmenėjusį „paplūdimį“ -bangų
nugludintą uolėtą paviršių, teikiantį informacijos apie tuo metu vyravusių
srovių pobūdį bei kryptį. O jei apie keistumus, tai įdomu paminėti, kad būtent
viršūnėse yra susitelkusios seniausių laikų nuosėdos, nors, atrodytų,turėtų būti
atvirkščiai.
Palieku Jus su trumpu (15min.) filmuku apie Pirėnų susiformavimą
. Ispaniškai. Net jei nesuprantat verta užmesti akį ir pasigrožėti
stulbinančiais Ordesos ir Monte Perdido Nacionalinio parko vaizdais!
(jei nekrauna, žiūrėti
čia.)
Komentarai
Rašyti komentarą